2459 találat ezzel kapcsolatban: Téma : Deportálás

Streszcz. w jęz. pol.

My story is about two relatives who represent my family's migration story. The first is my aunt Sonya. She was married to my uncle. She grew up in Moscow, Russia. Her parents were scientists. Because of the political climate, this was not an easy time…

Buvę politiniai kaliniai, priverstinai palikti tremtyje Intoje, medžioja.Viduryje sėdi Petras Šulčius (gimęs 1925 m. Lygumuose). Pokariu jis buvo partizanu (partizanavo 1945 m.; slapyvardis „Petkus“). 1948 m. areštuotas, teistas. 1967 m. grįžo į Lietuvą.

Pažymėjimas Nr.13, išd. Taišeto miškų ūkio, kad R. Kulnys gali dirbti lentų pjovėju. Rusų k. R. Kulnys buvo ištremtas iš Pakruojo r., Jovarų k. į Irkusko sr. Taišeto r. Į Lietuvą grįžo 1959 m.

Albumas ,,Lietuviai Sibire" išleistas lietuvių bibliotekos leidykloje Amerikoje. Šis albumas - knyga buvo padovanotas Tremtinių sąjungos klubui 1990 metais. Jį padovanojo seimo narys Albinas Januška.

Atvirlaiškis ant beržo tošies, rašytas Geršono Volperto iš tremties vietos – Krasnojarsko krašto, Rešotų, į Telšius, buvusiam Scenos ir dailės mėgėjų draugijos „Kanklės“ vadovui Feliksui Milevičiui. Po adresu atvirlaiškio kampe – cenzūros spaudas.Volperta…

Vorkutos 6-osios šachtos lagerio politiniai kaliniai lietuviai. Bendra fotografija.Iš dešinės, pirmojoje eilėje, pirmasis stovi kunigas Boleslovas Čigelskis (Čegelskis?), ketvirtas – buvęs Ilgšilio miško (Kuršėnų vls) partizanų rėmėjas Vaclovas Šukys, sep…

Politiniai kaliniai Karagandoje. Bendra fotografija.Iš kairės pirmas tupi Danielius Gutkauskas (Karagandos lageryje kalėjęs nuo 1950 m. iki 1956 m.); trečiojoje eilėje iš dešinės antras stovi Martynas Kriščiūnas-Dagiliukas – buvęs „Audros“ partizanų būrio…

1948 m. areštuotas parizanų ryšininkas, politinis kalinys Petras Tamošaitis ir į svečius iš Lietuvos atvykęs Mikalajūnas.P. Tamošaitis kalėjo Mordovijos, Karagandos lageriuose. 1954 m. buvo paleistas, atvyko į Suetichą pas tėvus.

Tremtinės, politinės kalinės Elvyra Tugaudytė (kairėje; pokariu buvo partizanų rėmėja) ir Jadvyga Žukauskaitė (dešinėje).J. Žaukauskaitė, grįžusi iš tremties į Lietuvą, yra parašiusi prisiminimus knygoje „Studentų byla“ (1995 m.).

Vytautas Vaineikis prie Kulpės upelio tilto (kuris buvo ruošiamas sprogdinti).Vyras pokario metais buvo ryšininku su Pakruojo raj. partizanais „Vanago“ būryje. Buvo sučiuptas, kalėjo Leningrado, Vladimiro kalėjimuose, Vorkutos, Mordovijos lageriuose (nuo …

Politiniai kaliniai Intoje. Bendra fotografija.Visi užfiksuoti vyrai – lietuviai; jie dirbo naujos kasyklos kasime. Tarp jų yra nemažai tokių, kurie pokario metais tapo partizanais. Antrojoje eilėje iš dešinės ketvirtas matomas kunigas A. Šeškevičius S. J…

Gegužės 1-osios demonstracijos metu užfiksuotas ant motociklo sėdintis politinis kalinys, buvęs partizanas Petras Šulčius.P. Šulčius gimė 1925 m. Lygumuose. Pokariu partizanavo (1945 m.), turėjo slapyvardį „Petkus“. 1948 m. areštuotas, teistas. 1967 m. gr…

Petras Šulčius šalia 9-osios šachtos pastatų.P. Šulčius gimė 1925 m. Lygumuose. Pokariu partizanavo (1945 m.), turėjo slapyvardį „Petkus“. 1948 m. areštuotas, teistas. 1967 m. grįžo į Lietuvą.

Tremtinė Zita Kenstavičiūtė-BriedienėJi – partizanų rėmėjo, tremtinio Vlado Briedžio žmona.

Alfonsas Tamošaitis (pirmas iš kairės) su draugais kalinimo vietoje. Iš kairės: antras – Rivaitis (iš Marijampolės), trečias – Račkus (iš Kauno). Jaroslavlio apskritis, Ribinsko miestas (Rusija).

Pranas Jazdauskas darbiniais drabužiais. Dirbo statybose. P. Jazdauskui teko kariauti Pirmajame pasauliniame kare (Amerikos kariuomenėje), mūšyje prie Verdeno.

Žmonės aria dirvą. Antras iš kairės – Pranas Jazdauskas. Žemė būdavo labai lengva, plūgą tempdavo žmogus. Už nugarų matosi vasarinė virtuvė. Prie trobos buvo 5 a žemės.

Fotografijoje įamžinta grupė lietuvių tremtinių. Priekyje sėdi moteris su kabliu, skirtu stumti rąstams į tam tikrus kanalus, Sustumti rąstai buvo keliami elevatoriumi ir toliau kraunami į rietuves.

Tremtinės Valerija Pikturnaitė ir Genutė Lenzbergytė lietuvių kapinėse prie Elenos Urbelytės kapo.

Lietuviai tremtiniai Krasnojarsko krašte. Pirmoje eilėje antra iš kairės – Irena Šimkutė (g. 1930 m.), ištremta 1949 m. iš Rietavo, kai jai buvo 19 metų.

Lietuviai tremtiniai Sibire. Ketvirta iš kairės – Irena Šimkutė, prie namo, kuriame gyveno. Ankstesni šio namo savininkai rusai buvo išbuožinti ir ištremti.

Ketvirtoje eilėje, ketvirtas iš kairės – Pranas Bauža (g. 1920 m.) buvo ištremtas 1948 m. iš Kelmės r., Verpenos km. Nuotraukoje užfiksuota akimirka iš P. Baužos vestuvių šventės. Trečioje eilėje, pirma iš kairės, moteris su skarele – Antanina Baužienė (g…